Metallica plakatai: nuo Kill 'Em All iki 72 Seasons

Nedaug grupių albumų viršelius pavertė kultūriniais artefaktais taip, kaip tai padarė Metallica. Nuo tualeto ir durklo iki baltų kryžių lauko po krauju raudonu dangumi, jų viršeliai atpažįstami taip pat, kaip ir rifai, išgarsinę juos. Ši kolekcija seka katalogą nuosekliai, muziejinės kokybės tikslios grafikos spaudiniai, skambėję keturis dešimtmečius didžiausios metalo grupės fone. Pasirinkite vieną albumą, kuris jums kažką reiškia, arba sudėkite visą eilę ir stebėkite, kaip grupė keičiasi ant jūsų sienos.

Trash metai (1983-1988)

Viskas prasidėjo garsiai ir greitai. Kill 'Em All pasirodė 1983 metais, iš pradžių turėjęs vadintis Metal Up Your Ass, kol leidykla juos perkalbėjo, ir šis albumas padėjo uždegti amerikietiško trash sceną. Metais vėliau pasirodė Ride the Lightning, kurio pavadinimas paimtas iš Stepheno Kingo romano The Stand eilutės apie mirties bausmę elektros kėde, o dainų kūryba įgavo tikrų dantų, tapo greitesnė, sunkesnė ir gerokai drąsesnė. Tada atėjo šedevras: 1986 metų Master of Puppets, kapinės su ant virvelių pritvirtintais kryžiais po raudonu dangumi, nutapytos Dono Brautigamo pagal Jameso Hetfieldo eskizą ir vis dar laikomos vienu geriausių metalo viršelių, kada nors sukurtų. ...And Justice for All 1988 metais užbaigė šį etapą su virvėmis surišta Teisingumo deive, linkstančia po dolerio banknotų svoriu, tai buvo pirmasis įrašas, sukurtas po to, kai bosistas Cliffas Burtonas žuvo turo autobuso avarijoje Švedijoje. Keturi viršeliai, keturi žanro kertiniai akmenys.

Juodasis albumas ir persikūrimas (1991-1997)

Viskas pasikeitė 1991 metais. Metallica, įrašas, kurį visi vadina Juoduoju albumu, kartu su prodiuseriu Bobu Rocku nuvalė dainas iki pat kaulų ir tapo geriausiai parduodamu SoundScan eros albumu, kurio susiraitęs Gadsdeno gyvatės atvaizdas vos matomas juodame fone. Prodiuseris Bobas Rockas paskatino juos rašyti trumpesnes, glaudesnes dainas, o Enter Sandman beveik per naktį pavertė grupę stadionų fenomenu. Tada jie padarė kažką netikėto. Load 1996 metais ir Reload 1997 metais laisvesnę, labiau bluesišką Metallica apgaubė Andreso Serrano abstrakčia fotografija, apsikirpo plaukus ir tiesiog perpjovė gerbėjų bendruomenę pusiau.

Atviras nervas ir sugrįžimas (2003-2008)

2003 metų St. Anger skamba kaip grupė, beveik byranti į gabalus, be gitarų solo, su būgno tonu, dėl kurio gerbėjai ginčijasi iki šiol. Po penkerių metų Death Magnetic su triukšmu sugrąžino trash skambesį ir tapo garsumo karų epicentru, o jo grafika su karstu ir kryžiumi buvo sąmoninga nuoroda į tai, nuo ko grupė pradėjo.

Šiuolaikinė Metallica (2016-2023)

Katalogas užsibaigia stipriai. Hardwired... to Self-Destruct pasirodė 2016 metais kaip dvigubas albumas, dvylika glaustų, įnirtingų metalo takelių. 2023 metais sekė 72 Seasons, kurio pavadinimas nurodo į sezonų skaičių, kurį žmogus išgyvena per pirmuosius aštuoniolika savo gyvenimo metų. Be studijinių albumų, kolekcijoje taip pat yra koncertinių turų ir meno plakatų kolekcininkui, norinčiam kažko netradicinio.

Dydžiai ir rėmai. Kiekvienas plakatas spausdinamas ant muziejinės kokybės popieriaus visu formatų spektru, nuo A4 rašomajam stalui ar glaudžiam rinkiniui, per A3 ir A2, iki A1 pareiškimui, valdančiam visą kambarį. Užsisakykite įrėmintą baigtam, iškart kabinamam vaizdui, arba neįrėmintą, jei planuojate derinti su savo profiliuota lenta. Kuo sunkesnis albumas, tuo didesnio dydžio jis dažniausiai reikalauja: Master of Puppets ir Juodasis albumas atsiskleidžia geriausiai didesniais dydžiais.

Galerijos sienos kūrimas. Metallica viršeliai tiesiog dovana grupavimui. Sudėkite keturis trash įrašus 2x2 tinklelyje juodai pilkam blokui, kuris skaitosi kaip vientisas kūrinys. Arba eikite chronologine tvarka koridoriumi, nuo Kill 'Em All iki 72 Seasons, ir leiskite vizualiam perėjimui nuo kryžių prie gyvatės ir karsto papasakoti visą istoriją. Įterpkite koncertinį plakatą, kad pertrauktumėte raštą. Palikite vienodus rėmus ir glaudžius tarpus, ir siena laikysis kartu, kad ir kiek dešimtmečių ji apimtų.